Tinkamo įkroviklio parinkimas priklauso nuo akumuliatoriaus tipo, jo talpos ir to, kaip dažnai transporto priemonė naudojama. Sezoniniam transportui, ilgai stovinčiam garaže, dažniausiai pakanka paprasto automatinio įkroviklio, o dažnai naudojamiems automobiliams naudingesnis įkroviklis-paleidėjas su didesne paleidimo srove.

Automatiniai įkrovikliai patys nustato reikiamą įkrovimo srovę ir, akumuliatoriui pasiekus visą krūvį, persijungia į palaikymo (trickle) režimą, kuriame tiekiama tik tiek srovės, kiek reikia kompensuoti natūralų savaiminį išsikrovimą. Tai leidžia įkroviklį palikti prijungtą savaitėms ar mėnesiams, pavyzdžiui, žiemos sezonu nenaudojamam motociklui ar priekabai, nebijant akumuliatoriaus perkrovimo.

Klaidingai manoma, kad bet kokį įkroviklį galima palikti prijungtą neribotą laiką be rizikos – tai tiesa tik automatiniams, palaikymo režimą turintiems modeliams. Paprastas, neautomatinis įkroviklis, paliktas ilgam be priežiūros, gali perkrauti akumuliatorių ir sutrumpinti jo tarnavimo laiką.

Įkroviklis-paleidėjas skirtas ne akumuliatoriui pilnai įkrauti, o trumpam suteikti pakankamai galios varikliui užvesti, todėl po sėkmingo paleidimo akumuliatorius vis tiek turėtų būti pakraunamas įprastu būdu arba automobilio generatoriaus. Jungiant gnybtus visada svarbu laikytis poliškumo – pirmiausia jungiamas pliusinis (raudonas) laidas, paskui minusinis (juodas), o atjungiama atvirkštine tvarka.

Praktikoje dažnai pamirštama, kad prieš jungiant paleidėją verta patikrinti, ar akumuliatoriaus gnybtai nėra oksidavęsi ar apkibę baltais nuosėdomis, nes prastas kontaktas gali neleisti perduoti pakankamos srovės net su galingu prietaisu. Dirbant su tokiu srautu svarbu vengti trumpojo jungimo tarp gnybtų, nes tai gali sukelti kibirkštį ar sugadinti elektroniką.